Category Archives: Negaila reklamos

Keista padėtis Lietuvoje, kai vienas nuo kito lietuviai slepia informaciją, nesidalina ja ar net perkuria, kad tik kitam nebūtų geriau, nei jam pačiam. Bet mums reklamos ir informacijos lietuviams negaila, tad mėgaukitės į valias.

Briketais šildosi ne tik vilniečiai

Briketais šildosi ne tik vilniečiai

Pjuvenu briketai Kaune
Ne vienerius metus pjuvenu briketai Kaune yra populiarūs. Tai ekonomiška kuro rūšis, kuri turi daugybę privalumų bei pranašumų. Daugelyje šalių jie jau senai naudojami, todėl žinomi, kaip patikimas kuro šaltinis. Šiltais namais nemokant didžiulių sumų pinigų už kurą dabar galite pasigirti ir jūs.
Medžio pjuvenų briketai neturi jokių kenksmingų medžiagų savo sudėtyje. Tai vienas iš didžiausių privalumų. Ekologijos sekėjai šią kuro rūšį labai giria, o naudojantys juos gali džiaugtis prisidėdami prie aplinkos saugojimo. Dažnai klausiama ar briketų medžiagos nėra suklijuojamos naudojant klijus. Galima besidominčius užtikrinti, kad tikrai nenaudojami. Toks klausimas užduodamas ne be reikalo, nes daugeliui nesuprantama, kaip pjuvenos sujungiamos taip, kad pagaminami tokie tvirti briketai. Čia jokios paslapties nėra, todėl pamatę, kad gamintojas neparašęs, jog naudoja klijus, nemanykite, kad jis bando jus apgauti. Briketams gaminti naudojamas aukšto slėgio presas, kuris aukštoje temperatūroje suformuoja briketus. Taigi, paslaptis yra labai paprasta. Dėka šios technologijos galima pagaminti ekologiškai švarius briketus nenaudojant jokių klijų.
Šiuo metu siūlomi pjuvenu briketai Kaune yra patys įvairiausi. Galite rasti skirtingų gamintojų ir kainų pasiūlymus. Svarbu pirkti ne pačius pigiausius, o tinkamus pagal kaloringumą. Kuo jis didesnis, tuo ilgesnis degumas t.y. išskiriama didesnė šiluma. Pavyzdžiui, sausa mediena gali turėti apie 3000 kcal/kg, akmens anglys – apie 4000 kcal/kg, o medžio pjuvenų briketai – apie 4500 kcal/kg. Žinoma kaloringumo žymėjimas priklauso nuo to, kokia rūšis naudojama, tarkim skirsis pušis ir ąžuolas, bet kaip pavyzdį galima pateikti apytikslius skirtumas tarp to, kokį kaloringumą gautumėte naudodami vienokią ar kitokią kieto kuro rūšį.
Verta paminėti ir tai, kad pjuvenų briketai degdami tolygiai išskiria šilumą. Tai dar vienas iš jų privalumų. Palyginus malkas ir anglis su pjuvenų briketais matome akivaizdų skirtumą. Kieto kuro katilą pripildyti kietu kuru reikės kelis kartus rečiau naudojant briketus. Taigi, tai ir komfortas. Katilinėje jums reikės lankytis kur kas rečiau, nei tą darytumėte degindami malkas ir anglis. Be to, bus paprasčiau užtikrinti šios patalpos švarą. Naudojant anglis ir malkas netvarkos tikrai neišvengsite. Taip pat bus labai paprastas sandėliavimas.
Šildymo būdas ir jam naudojama kuro rūšis labai svarbi kuomet kalbama apie ekonomiškumą ir komfortišką namų šilumą. Visi nori kuo pigiau, tačiau patogiau šildytis kieto kuro katilais. Šiuo metu tai tikrai įmanoma įgyvendinti.

Daugiau įvairios informacijos apie briketus ČIA.

Straipsnis patalpintas: 2015-04-02

Kodėl būtina paruošti elektros instaliacijos projektą

Kodėl būtina paruošti elektros instaliacijos projektą

Elektros instaliacijos projektas: kodėl jį būtina paruošti?
Ne paslaptis, kad visi naujakuriai susiduria ir su tuo, kad yra būtina paruošti daug įvairių projektų. Vienas iš tokių yra elektros instaliacijos projektas. Dėl kokių priežasčių jį reikia paruošti?
Visų pirma, kad galėtume atsakyti į klausimą, dėl kokių priežasčių turi būti paruoštas elektros instaliacijos projektas, turime būti susipažinę su bendro pobūdžio informacija apie jį. Tad kas apskritai yra elektros instaliacijos projektas? Nors apie jį būtų galima pasakyti labai daug, jei siektume trumpai apibūdinti kas tai yra, reikėtų pasakyti, kad šis projektas – tai iš anksto parengtas planas, kuriame numatyta, kur ir kokie elektros instaliacijos darbai turi būti atlikti, kokios priemonės be elementai bus naudojami. Taigi, kai žinome, kas apskritai yra šis projektas ir kokia jo esmė, galime pereiti ir prie priežasčių, kodėl toks projektas turi būti parengtas.
Vienas esminių dalykų, kodėl yra reikalingas toks projektas, tas, jog jam esant, bus kur kas kur kas lengviau atlikti visus reikalingus darbus. Ko gero, visi esate ne kartą patekę į situacijas, kuomet yra būtina atlikti didelės apimties, sudėtingus darbus ir net nežinote, nuo ko tą darbą pradėti, kaip įveikti užduotį.. Tačiau viskas tampa kur kas lengviau tuomet, kai imate popieriaus lapą ir didelės apimties jūsų laukiantį darbą suskirstote į mažesnius darbelius, tam tikrus etapus, numatydami kiekvieno iš jų atlikimo aplinkybes. Panašiai yra ir su elektros instaliacijos projektu: būtent jo dėka, šį didelį darbą (elektros instaliaciją visame name ar bet kuriame kitame pastate), galima suskirstyti į tam tikrus etapus, numatant, kaip ir kada bus įgyvendintas kiekvienas iš jų. Maža to, negalima nepaminėti ir dar vieno dalyko – šis projektas turi tam tikrą misiją, t.y., leidžia namo šeimininkui suprasti, jog bus galutinis rezultatas: koks ir kiek apšvietimo bus kiekvienoje namų patalpoje, kiek ir kur bus rozečių.
Yra ir dar vienas priežastis, kodėl turi būti parengtas elektros instaliacijos projektas. Ši priežastis ta, jog turint iš anksto paruoštą planą ir jo laikantis, visi darbai bus atliekami per šiek tiek trumpesnį laiko tarpą, kitais žodžiais galima sakyti, kad tokio pobūdžio planas taupo ir namo šeimininkų ir jį vykdančios komandos laiką: kuomet yra dirbama be iš anksto paruošto projekto, darbo eigoje kyla įvairių idėjų, kuris dar reikia apsvarstyti, klausimų, į kuriuos reikia atsakymų, o kai planas paruoštas iš anksto, viskas ką reikia daryti, tai tik jį vykdyti.

Daugiau informacijos ČIA.

Straipsnis parašytas ir patalpintas: 2015-03-25

Mokytojų ir moksleivių požiūris į šiuolaikinę populiariąją muziką

Mokytojų ir moksleivių požiūris į šiuolaikinę populiariąją muziką (19)

Dalinuosi savo darbo ir devyniolikta dalimi, kad galėtumėte susipažinti su moksleivių ir mokytojų požiūriais.

III. PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ IR PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ POŽIŪRIS Į ŠIUOLAIKINĘ POPULIARIĄJĄ MUZIKĄ
3.1 Tyrimo metodika

Norėdami išsiaiškinti pradinių klasių mokytojų ir pradinių klasių moksleivių požiūrį į šiuolaikinę populiariąją muziką buvo atliktas tyrimas, 2005 metų sausio mėnesį Raseinių ir Klaipėdos vidurinėse mokyklose.
Tyrime dalyvavo 11 pradinių klasių mokytojų, kurie patys veda muzikos pamokas pradinių klasių mokiniams ir 103 III-IV klasių moksleiviai.
Į tiriamąją imtį pateko įvairaus amžiaus ir skirtingo pedagoginio stažo mokytojai. Taigi mokytojų darbo stažas – nuo 11 iki 38 metų.
Iš tyrime dalyvavusių mokytojų: 2 vyrai, 9 moterys (1 paveikslas).

1 pav. Mokytojų pasiskirstymas pagal lytį.
Anketas pildžiusių pradinių klasių mokytojų amžius vyrauja nuo 31 iki 56 metų.
Anketas pildė III-IV klasių mokiniai, kurių amžius 8-11 metų. Iš tyrime dalyvavusių pradinių klasių moksleivių: 43% mergaitės, 57% berniukai (2 paveikslas), tačiau atsakymuose, į anketoje pateiktus klausimus, neatsispindėjo nuomonių diferenciacija pagal lytį.

2 pav. Moksleivių pasiskirstymas pagal lytį (%).
Pradinių klasių mokytojams ir mokiniams buvo pateiktos mūsų sudarytos iš 14 klausimų anketos. (žr. priedus Nr. 2, Nr. 3)
Mokytojams pateiktoje anketoje pirmaisiais klausimais siekta išsiaiškinti, kokią muziką dažniausiai jie klausosi su mokiniais ir kokią muziką mėgsta klausytis namuose.
Tolesniais klausimais norėjome sužinoti, kokių muzikos priemonių mokytojai turi klasėje ir ar naudoja papildomai šiuolaikinės populiariosios muzikos įrašų.
Taip pat norėjome išsiaiškinti, ar jie kalba su mokiniais apie šiuolaikinę populiariąją muziką bei jų pačių asmeninį požiūrį į ją.
Be to anketoje pateikėme klausimą, kurio pagalba siekėme išsiaiškinti mokytojų nuomonę apie muzikinio ugdymo programas.
Norint plėsti pradinių klasių moksleivių muzikinį akiratį, svarbų vaidmenį vaidina teatrų, koncertų lankymas, todėl anketoje pateikėme klausimą, kuriuo siekėme išsiaiškinti, ar mokytojai lankosi tokiose vietose su mokiniais.
Likusieji klausimai – tiriamųjų pradinių klasių pedagogų duomenys.
Anketos buvo išdalintos kiekvienam pedagogui individualiai, prieš tai anketa buvo pristatyta, pateikti žodiniai paaiškinimai.
Pradinių klasių moksleiviams pateiktoje anketoje pirmuoju klausimu siekėme išsiaiškinti, kokiose vietose jie dažniausiai girdi muziką.
Norėdami sužinoti, kokią muziką pradinių klasių mokiniai labiausiai mėgsta klausytis, ar dažnai lankosi koncertuose, kokios yra jų mėgstamiausios grupės, atlikėjai ir požiūrį į juos pateikėme tolesnius klausimus.
Taip pat pasidomėjome, ar namuose kas nors kreipia dėmesį, į tai, kokią muziką jie klausosi.
Be to, paprašėme anketą pildžiusio mokinio pasidalinti nuomone, ar patinka muzikos pamokos, išsiaiškinti jo požiūrį į šiuolaikinę populiariąją muziką.
Likusieji klausimai – duomenys apie apklausoje dalyvavusius pradinių klasių moksleivius.

1 dalis.

18 dalis.

19 dalis įkelta: 2015-01-23

ŠIUOLAIKINĖS POPULIARIOSIOS MUZIKOS VIETA PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ UGDYME

ŠIUOLAIKINĖS POPULIARIOSIOS MUZIKOS VIETA PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ UGDYME (12)

Dvylikta dalis atskleis ir išanalizuos kelis pradinių klasių vadovėlius.

II. ŠIUOLAIKINĖS POPULIARIOSIOS MUZIKOS VIETA PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ UGDYME
2.1 Pradinių klasių muzikos vadovėlių analizė

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose (2003) nurodoma, kad „meninis ugdymas […] plėtoja moksleivių bendruosius gebėjimus, puoselėja humanistinėmis vertybėmis grindžiamą asmens dvasinį pasaulį. […] suteikia bendrąją meninę ir estetinę kompetenciją, reikalingą įvairiose gyvenimo srityse, ugdo moksleivių meninius ir estetinius gebėjimus, padedančius išreikšti save, kurti, komunikuoti, įprasminti savo gyvenimą kūrybiniu indėliu į bendruomenės, šalies ir pasaulio meno kultūrą.“
Pradinių klasių moksleivių muzikinę kultūrą padeda ugdyti dvi muzikinio ugdymo programos: E. Veličkos ir V. Krakauskaitės. Žinoma, šias programas galima derinti viena su kita, tai priklauso nuo mokytojo kūrybiškumo, pasirengimo bei noro. Tačiau, net ir derinant šias dvi muzikinio ugdymo programas nebus išspręsta šiuolaikinės populiariosios muzikos trūkumo problema.
E. Velička (1998) pastebi, jog „Sąmoningas muzikos klausymasis, girdėtos muzikos apibūdinimas ir vertinimas, dabarties ir praeities, savos ir kitų kraštų muzikinės kultūros pažinimas – viena svarbiausių muzikinio ugdymo sričių. Deja, pradžios mokykloje jai skiriama vis dar nepakankamai dėmesio – dažniausiai apsiribojama keletu žodžių apie klausomą kūrinį ir jo autorių, o kūrinio suvokimo subtilybės paliekamos likimo valiai.“
Pasikliaudami vadovėlių autoriais, mokytojai kiekvieną jų žodį suvokia kaip privalomą, o pateikiamąją mokomąją medžiagą kaip vienintelę. Dažniausiai net nesusimąstoma, kad pačių mokytojų parinkti klausytis kūriniai, dainuojamos dainos dėl patrauklaus pateikimo, mokymo įtaigumo vaikams gali daryti daug didesnį poveikį. Parenkant muzikinius kūrinius, derėtų atsižvelgti ir į mokinių pasiūlymus, norus ir interesus. (Girdzijauskienė R., 4, 1997)
Svarbu ugdyti pradinių klasių moksleivių etninę kultūrą per muziką, bet šiandien taip pat akcentuojama visapusiškai išsilavinusi asmenybė, o ar to įmanoma pasiekti, jei per muzikos pamokas tik epizodiškai užsimenama apie šiuolaikinę populiariąją muziką ir visas dėmesys skiriamas lietuvių liaudies kūrybai. „Tyrimų duomenimis, mokiniai noriai dainuoja nuotaikingas estradines dainas. Šiuolaikinių kompozitorių, liaudies dainos dažniausiai susilaukia kur kas santūresnio mokinių vertinimo.“ (Girdzijauskienė R., 4, 1997) Pradinėse klasėse mokiniai yra imliausi juos supančiai aplinkai, tai pats tinkamiausias laikas ugdyti jų muzikinį skonį, vertybes. Vaikams kyla teigiamos emocijos klausantis jiems patinkančios muzikos, tačiau per muzikos pamokas girdima tik lietuvių liaudies muzika vargu ar išugdys gerą muzikinį skonį.

1 dalis.

7 dalis.

8 dalis.

9 dalis.

10 dalis.

11 dalis.

Septinta mokslinio darbo dalis apie muziką ir ugdymą

Septinta mokslinio darbo dalis apie muziką ir ugdymą (7)

Tęsiant savo darbo dalybas studentams susipažinimui noriu pasidalinti ir septinta, bet mažesne dalimi.

„Pasaulio muzikos“ dėka klausytojas susipažįsta su įvairių kultūrų atliekama muzika. Kuriamose dainose bei albumuose eksperimentuojama į europiečių popmuziką įtraukiant Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos tradicinės ir populiariosios muzikos elementus.
Pasaulio tautų muzika – tai lietuvių, latvių, estų, skandinavų, slavų, keltų, prancūzų, ispanų, italų, rumunų, vengrų, bulgarų, graikų, Azijos tautų, Afrikos, Australijos, Okeanijos, Amerikos šalių ir tautų muzika.
Muzikos stilių apžvalga mes norėjome parodyti, kad paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio žmonės klausėsi, suvokė, naudojo ir kūrė visiškai kitokią muziką ir kitaip nei šimtmečio pradžioje arba net viduryje. Deja, šios permainos beveik neatspindėtos bendrojo lavinimo pradinių klasių muzikos mokyme.
Galima ignoruoti realią situaciją ir mokyti tik klasikinės Europos muzikos, kompozitorių biografijos bei chorinio dainavimo. Galima apsimesti, kad kiti muzikos žanrai neverti dėmesio. Bet verčiau eiti šiuolaikinio žmogaus keliu: sužinoti apie įvairius muzikos išraiškos būdus, suvokiant ją informatyvia bei muzikinės patirties prasme. Tai reiškia įsiklausyti ne tik į koncerto salių ir operos teatrų muziką, bet girdėti ir suprasti tą kitą, skambančią bažnyčiose, kaimo trobose, radijuje, televizijoje bei kine, šokių vakarėliuose. (Avramecs B., 2000)

Pradėjus pažindinti esamus ir būsimus pedagogikos fakulteto studentus su savo darbu įkėliau ir 7 jos dalį. Ji šiek tiek trumpesnė, nes kitą dalį noriu talpinti pradedant ją nuo naujo skyriaus.

Pirmą, antrą, trečią, ketvirtą, penktą ir šeštą dalis rasite ČIA.

Darbo dalis Nr. 7 įkelta: 2015-01-22