ŠIUOLAIKINĖS POPULIARIOSIOS MUZIKOS VIETA PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ UGDYME (12)
Dvylikta dalis atskleis ir išanalizuos kelis pradinių klasių vadovėlius.
II. ŠIUOLAIKINĖS POPULIARIOSIOS MUZIKOS VIETA PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ UGDYME
2.1 Pradinių klasių muzikos vadovėlių analizė
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose (2003) nurodoma, kad „meninis ugdymas […] plėtoja moksleivių bendruosius gebėjimus, puoselėja humanistinėmis vertybėmis grindžiamą asmens dvasinį pasaulį. […] suteikia bendrąją meninę ir estetinę kompetenciją, reikalingą įvairiose gyvenimo srityse, ugdo moksleivių meninius ir estetinius gebėjimus, padedančius išreikšti save, kurti, komunikuoti, įprasminti savo gyvenimą kūrybiniu indėliu į bendruomenės, šalies ir pasaulio meno kultūrą.“
Pradinių klasių moksleivių muzikinę kultūrą padeda ugdyti dvi muzikinio ugdymo programos: E. Veličkos ir V. Krakauskaitės. Žinoma, šias programas galima derinti viena su kita, tai priklauso nuo mokytojo kūrybiškumo, pasirengimo bei noro. Tačiau, net ir derinant šias dvi muzikinio ugdymo programas nebus išspręsta šiuolaikinės populiariosios muzikos trūkumo problema.
E. Velička (1998) pastebi, jog „Sąmoningas muzikos klausymasis, girdėtos muzikos apibūdinimas ir vertinimas, dabarties ir praeities, savos ir kitų kraštų muzikinės kultūros pažinimas – viena svarbiausių muzikinio ugdymo sričių. Deja, pradžios mokykloje jai skiriama vis dar nepakankamai dėmesio – dažniausiai apsiribojama keletu žodžių apie klausomą kūrinį ir jo autorių, o kūrinio suvokimo subtilybės paliekamos likimo valiai.“
Pasikliaudami vadovėlių autoriais, mokytojai kiekvieną jų žodį suvokia kaip privalomą, o pateikiamąją mokomąją medžiagą kaip vienintelę. Dažniausiai net nesusimąstoma, kad pačių mokytojų parinkti klausytis kūriniai, dainuojamos dainos dėl patrauklaus pateikimo, mokymo įtaigumo vaikams gali daryti daug didesnį poveikį. Parenkant muzikinius kūrinius, derėtų atsižvelgti ir į mokinių pasiūlymus, norus ir interesus. (Girdzijauskienė R., 4, 1997)
Svarbu ugdyti pradinių klasių moksleivių etninę kultūrą per muziką, bet šiandien taip pat akcentuojama visapusiškai išsilavinusi asmenybė, o ar to įmanoma pasiekti, jei per muzikos pamokas tik epizodiškai užsimenama apie šiuolaikinę populiariąją muziką ir visas dėmesys skiriamas lietuvių liaudies kūrybai. „Tyrimų duomenimis, mokiniai noriai dainuoja nuotaikingas estradines dainas. Šiuolaikinių kompozitorių, liaudies dainos dažniausiai susilaukia kur kas santūresnio mokinių vertinimo.“ (Girdzijauskienė R., 4, 1997) Pradinėse klasėse mokiniai yra imliausi juos supančiai aplinkai, tai pats tinkamiausias laikas ugdyti jų muzikinį skonį, vertybes. Vaikams kyla teigiamos emocijos klausantis jiems patinkančios muzikos, tačiau per muzikos pamokas girdima tik lietuvių liaudies muzika vargu ar išugdys gerą muzikinį skonį.
…