Tag Archives: Orffo pagrindinis pedagoginis principas

Emile‘o Jaques‘o-Dalcroze‘o ir Carlo Orffo muzikinio ugdymo metodas

Emile‘o Jaques‘o-Dalcroze‘o ir Carlo Orffo muzikinio ugdymo metodas (10)

Šioje dalyje atrasite dvi muzikinio ugdymo metodikas, kurios aprašytos smulkiau ir aiškiau.

Emile‘o Jaques‘o-Dalcroze‘o metodas
Pačioje XX a. pradžioje susiformavo muzikinio ugdymo sistema, grindžiama ritminiu vaiko ugdymu. Jos autorius – šveicarų kompozitorius ir pedagogas E. J. Dalcroz‘as.
PAGRINDINIAI DALCROZE‘O MUZIKINIO UGDYMO PRINCIPAI:
1. Euritmikos metodas negalima išmokti tik iš knygų;
2. Klausos ugdymas turi eiti pirma muzikos intelektualiojo pažinimo;
3. Euritmikos metodas tinka ir suaugusiems, ir vaikams;
4. kadangi muzikos pagrindiniai elementai (melodija, ritmas ir dinamika) – glaudžiai susieti su žmogaus fizine prigimtimi, tikslinga mokyti muzikos, remiantis žmogaus organizmo aktyviu fiziniu reagavimu į tuos muzikos elementus;
5. Euritmika grindžiama improvizavimu.
Tik Dalcroze‘o euritmikos (muzikalus ritmo pojūtis) sistemos dėka judesys, improvizacija ir solfedis įėjo į muzikinį lavinimą.
Mokiniams perteikti muziką jisai siekė klausos, oralinėmis ir fizinėmis priemonėmis, kurios galiausiai skatintų kuo ekspresyviau ir kūrybiškiau muzikuoti.
Klausos lavinimo arba solfedžio tikslas yra ugdyti vidinę klausą. Dainuodami nežinomą kūrinį, mokiniai mokosi suprasti taktą, metrą, melodiją ir formą. Manoma, kad vidinę klausą mokinys įgyja tada, kai sugeba mąstyti ir girdėti melodiją ar ritmą be instrumento ar balso pagalbos.
Dalcroze‘o mokyme klasės pratybos reikalauja mokinio reakcijos, pavyzdžiui: šokti, ploti rankomis, judinti jas, diriguoti, dainuoti ir groti instrumentais. Tam reikalinga jautri klausa, didelis susikaupimas ir beveik staigus reagavimas į muziką.
Skaityti ir rašyti muziką mokomasi solfedžio pamokose. Pirmiausia mokoma natų ant vienos linijos, kad padėti mokiniams ritmiškai tarti ir solfedžiuoti skiemenis. Paskui mokomasi dainuoti natas, parašytas ant dviejų linijų, vėliau – ant trijų ir pagaliau – penklinėje.
Carlo Orffo muzikinio ugdymo metodas
Orffo pagrindinė idėja – ugdyti vaiką, įtraukiant jį į kūrybinę veiklą elementariojo muzikavimo keliu.
Orffas teigia, kad muzika neatsiejama nuo judesio ir kalbos, įgytų vaikystėje. Orffo sistema remiasi pačiu natūraliausiu vaiko poreikiu – poreikiu judėti (žygiuoti, bėgti, linguoti, pliauškėti ir pan.), improvizuoti įvairiais ritmais, naudojant įvairius kūno judesius, įvairius instrumentus, solfedžiuoti, dainuoti.
Orffo pagrindinis pedagoginis principas – kūryba, kaip žmogaus ugdymo tikslas ir kelias. Vaiko kūrybingumas ugdomas muzikuojant elementariaisiais instrumentais, veikiant įvairiais būdais (varijuojant, improvizuojant, sukuriant). Muzikavimu siekiama ugdyti vaiko muzikalumo pagrindus – muzikinę klausą ir muzikinio ritmo pajautimą.
Ritmas – tik pradžia, o galutinis Orffo mokymo tikslas – ugdyti kūrybišką muzikavimą, kai gebama improvizuoti. Ruošiantis groti Orffo instrumentais, svarbu išmokyti tų kūno judesių ir gestų, kurie paskui taikomi grojant instrumentais. Taip ugdomi motoriniai atlikimo įgūdžiai.
Kaip teigia Orffo metodika, muzikos mokomasi daugiausia per klausos įgūdžius. Mokiniai yra skatinami analizuoti aplinkos garsų spektrą ir jų muzikinį potencialą, taip pat klausytis, kokie yra medžių ošimo ar paukščių čiulbėjimo tembrai.
Orffo metodas skatina vaikus atspindėti muzikos erdvę judesiais, garsus – savo balsais, kūno garsais ir instrumentais. Vaikų muzikos pamokose Orffo metodika ugdo savarankišką muzikavimą, kai vaikai geba kurti muziką improvizuodami bei komponuodami. Orffo metodikoje kiekviena šnekamosios kalbos frazė gali būti pritaikyta ritmui.
Muzikinis skaitymas ir rašymas yra suvokiamas kaip muzikinio lavinimo kulminacija. Orffo metodika sako, kad vaikai, kurie dainuoja, šoka ir groja, yra visai pasiruošę skaityti natas. Šių ankstyvų įgūdžių padedami, jie lengviau natas pavers garsais.

1 dalis.

7 dalis.

8 dalis.

9 dalis.