Category Archives: Iš gyvenimo

Pasikalbėti bendromis temomis iš asmeninės patirties ar pasidalinti nuome ar išgyvenimus yra būtina.

Shinichi Suzuki metodas ir Zoltano Kodály muzikinio ugdymo sistema

Shinichi Suzuki metodas ir Zoltano Kodály muzikinio ugdymo sistema (9)

Štai ir devinta mano darbo dalis, su kuria gali susipažinti visi norintys ir dar nemokamai.

Š.SUZUKI METODAS TAIKOMAS SPECIALYBĖSE:
a) smuiko;
b) violončelės;
c) fleitos;
d) fortepijono;
e) gitaros;
f) vokalo.
Taip pat ruošiamos metodo adaptacijos ir kitoms sritims.
TĖVŲ PAREIGOS:
1. Džiaugtis vaiku ir jo pasiekimais, girti jį ir žavėtis muzika;
2. Atsakomybė už klausymosi įgūdžių lavinimą namuose ir kiekvieno naujo žingsnio, kurį nurodo mokytojas, įsisavinimą;
3. Raktas į sėkme- jų pasišventimas, skiriant laiko savo vaikui ir muzikavimui kartu.
BŪTINOS MOKYTOJO SAVYBĖS:
• Meilė ir pagarba vaikui;
• Sąžiningumas (pasitikėjimas) vaiku;
• Kantrybė;
• Empatija;
• Entuziazmas.

Zoltano Kodály muzikinio ugdymo sistema
Prastas muzikavimas ir muzikinis neraštingumas Vengrijoje paskatino Kodály pradėti kampaniją muzikiniam švietimui gerinti. Zoltano Kodály muzikinio ugdymo sistemos pirmasis ir svarbiausias ramstis – chorinis dainavimas.
Jis pritaikė rankų ženklus, kurie simbolizuoja dainuojamų dainų ir giesmių garsus. Kinestetinių, klausos ir vizualinių pojūčių dėka mokiniai sugeba greičiau išmokti ir įsiminti garsus ir jų santykius. Atmintinai išmoktos liaudies dainos praturtina atmintį atitinkamais muzikiniais dariniais. Dainos parenkamos turint omenyje specifines figūras. Dažnas pasikartojimas tokių figūrų kaip la-sol-mi ir mi-re-do įvairiose dainose padeda tuos garsus geriau išmokti. Kartojant figūras, susipažįstama su pagrindiniais muzikos komponentais, kurie ilgainiui praturtina mokinio muzikinį žodyną. Vidinės klausos lavinimas – yra svarbus Kodály mokymo aspektas.
Jei vaikai jau ploja ritmą, dainuoja ir šoka pagal liaudies šokių muziką, tai jie jau yra pasiruošę įvairaus sunkumo spontaniškoms pratyboms. Improvizacija leidžia mokiniams kūrybiškai išreikšti savo klausos žodyną ir interpretuoti melodinius bei ritminius fragmentus naujomis muzikinėmis priemonėmis.
Dar vienas šios sistemos ramstis yra tai, jog dainavimas iš esmės grindžiamas liaudies muzika. Pagal Kodály metodiką dainuojama nepažįstant muzikinių simbolių. Iš pradžių mokiniai turi didesnį atmintinai išmoktų dainų ir simbolių žodyną, t. y. klausydamiesi jie išmoko daug garsų ir muzikinių frazių. Kai demonstruojama nauja daina, ją visų pirma padainuoja mokytojas, paskui vaikai frazė po frazės kartoja mokytojo dainavimą, – šitaip jie turi galimybę imituoti ne tik dainą, bet ir tikslią intonaciją, muzikinį frazavimą, artikuliaciją, kvėpavimą, kas yra būtina geram dainavimui. Nors šios metodikos tikslas yra bendras muzikinis išprusimas, sistema kiekviename etape toleruoja mechaninį dainavimą.
Visos klausos pratybos veda prie muzikos skaitymo ir rašymo. Kodály siekė, kad visi be išimties gerai skaitytų muzikos raštą, tarsi knygos tekstą. Solmizacija, jo nuomone, yra pats tiesiausias ir prieinamiausias kelias į muzikinę kultūrą net ir vidutinių klausos gabumų vaikams. Muzikos supratimas, pasiektas įgyto raštingumo dėka, taip pat išugdo ir vertinimą. Kodály nuoseklaus mokymo galutinis tikslas yra ugdyti girdėjimą ir pilnai išmokyti suprasti natas penklinėje.

1 dalis.

7 dalis.

8 dalis.