Šiuolaikinių muzikinio ugdymo koncepcijų, taikomų ir Lietuvoje, įvairovė

Šiuolaikinių muzikinio ugdymo koncepcijų, taikomų ir Lietuvoje, įvairovė (8)

Įkėliau Jums ir aštuntąją savo darbo dalį, kad galėtumėte susipažinti su ugdymo koncepcijomis.

1.2 Šiuolaikinių muzikinio ugdymo koncepcijų, taikomų ir Lietuvoje, įvairovė

Muzikinio ugdymo koncepcija priklauso nuo visuomenės muzikinės kultūros pobūdžio. Muzikinio ugdymo koncepcijos spontaniškai susiklostydavo tokios, kokių reikalaudavo konkrečios istorinės epochos, jų muzikinių kultūrų ypatybės.
Šiandien Lietuvoje muzikos pamokose naudojami kelių garsių muzikos teoretikų – Emile‘o Jaques‘o-Dalcroze‘o, Carlo Orffo, Shinichi Suzuki, Zoltono Kodály, Edwino Gordono mokymo būdai. Nors jie gyveno skirtingu metu, toli vienas nuo kito, kiekvienas jų sukūrė filosofinius ir praktinius pagrindus, kaip mokyti muzikos nuo pat kūdikystės ir kaip įgytas žinias gilinti.
Shinichi Suzuki muzikinio ugdymo metodas
Ši koncepcija paremta muzikos, jos kalbos įvaldymo analogija su gimtąja kalba. Vaikai mokosi gimtosios kalbos nevalingai – paprasčiausio klausymosi ir pamėgdžiojimo keliu. Suzuki įsitikinęs, kad visi vaikai gimsta su muzikalumo užuomazgomis ir gali išmokti groti muzikos instrumentais taip pat lengvai, natūraliai, kaip ir kalbėti.
Shinichi Suzuki muzikinio ugdymo sistemos tikslas – išmokyti muzikos grojant muzikiniu instrumentu.
Griežimo technika lavinama grojamo repertuaro pagrindu. Repertuaras gausus, jis bendras visiems, tad vieni iš kitų mokosi, lygina, vertina, kartu muzikuoja, bendrauja. Mokoma ne tik individualiai, bet ir grupėmis, ansambliais.
PAGRINDINIAI SUZUKI MUZIKINIO UGDYMO PRINCIPAI:
• pradėti vaikus mokyti kiek įmanoma anksčiau;
• pabrėžti muzikos klausymosi svarbą;
• muzikos rašto mokyti tada, kai vaikas pasiekia tam tikrą techninį griežimo laisvumą;
• kasdien praktikuotis ir nuolat kartoti, kas išmokta;
• tėvams ir vaikams mokytis kartu, vadovaujant mokytojui.
NUOSTATOS:
• mokantis muzikos, vaikas neturi patirti nesėkmių (suaugę neturi to jam parodyti);
• turi būti sukurta tokia aplinka, kuri pati lavintų vaiką;
• progreso greitį diktuoja vaikas, o ne programos ar tėvų bei mokytojų ambicijos;
vienas įgūdis išugdo kitą įgūdį;
• maloni mokymosi atmosfera skatina siekti aukštų standartų ir puoselėti turimus gabumus.
PRIVALUMAI:
1. mokymasis prasideda labai anksti;
2. lavinamas dėmesio sukaupimas, koncentracija;
3. lavinama atmintis;
4. vystosi judesių koordinacija;
5. vystosi imlumas tiksliai pakartoti duotą pavyzdį;
6. formuojasi jautrumas visur pajusti grožį;
7. užtikrinamas harmoningesnis sugyvenimas šeimoje, nes su vaiku pamokėles lanko tėvai;
8. iš mokymo proceso eliminuojami vaiko sutrikimas ir įtampa, baimė;
9. užtikrinamas savo vertės pajautimas.

1 dalis.

7 dalis.

Dalis darbo, šiuo atveju 8 įkelta: 2015-01-22