Tag Archives: V. Krakauskaitė

Šiuolaikinės populiariosios muzikos ugdymas pradinėse klasėse

Šiuolaikinės populiariosios muzikos ugdymas pradinėse klasėse (20)

Dvidešimta dalis yra įdomesnė, nes buvo paskaičiuotos iš vaikų gautos apklausos anketos.

3.2 Tyrimo rezultatai
3.2.1 Mokinių anketų rezultatai

Į pirmą klausimą, kur dažniausiai pradinių klasių moksleiviai girdi muziką, pagal respondentų pateiktus atsakymus susidarė toks vietų, kur jie girdi muziką, pasiskirstymas procentais: 36% – namuose, 29,1% – koncertuose, 19,5% – mokykloje, 7,8% – teatre, 3% – kieme, 2,6% – parduotuvėje ir 1,7% – gatvėje. Tyrime dalyvavusių III-IV klasių moksleivių atsakymų procentinis pasiskirstymas pateiktas 3 paveiksle.

3 pav. Moksleivių atsakymai, kur jie dažniausiai girdi muziką (%).

Rezultatai rodo, kad pradinių klasių moksleiviai dažniausiai muzikos klausosi namuose, koncertuose, todėl labai svarbu, kad tėvai atkreiptų dėmesį, į tai, kokią muziką klausosi jų vaikas bei patys parinktų tinkamą muziką, kuri plėstų muzikinį akiratį ir ugdytų muzikinį skonį bei kultūrą. Reikėtų pradinių klasių moksleivius skatinti domėtis įvairiais muzikiniais renginiais, pagal finansines galimybes lankytis teatruose, koncertuose.
Respondentų atsakymų rezultatai į antrą klausimą rodo, kad pradinių klasių mokiniai labiausiai mėgsta klausytis šiuolaikinės pop muzikos – 46,5%. 41% atsakė, kad patinka įvairi muzika, 6,8% nurodė, kad patinka klausytis klasikinės muzikos, o liaudišką ar vaikišką muziką klauso tik 2,7% respondentų (4 paveikslas). Mūsų nuomone, derėtų atlikti platesnio masto pradinių klasių moksleivių apklausą apie jų mėgstamą muziką ir atsižvelgus į atsakymus atitinkamai koreguoti pradinių klasių muzikos ugdymo programas.

4 pav. Moksleivių labiausiai mėgstama klausytis muzika (%).

Kaip jau minėjome, koncertų bei teatrų lankymas taip pat plečia muzikinį akiratį ir ugdo moksleivių muzikinę kultūrą. Taigi trečiuoju klausimu pasiteiravome, ar respondentai dažnai lankosi tokiose vietose. Atsakymų rezultatai rodo, kad kartais (labai retai) 73,8% apklausoje dalyvavusių pradinių klasių moksleivių lankosi koncertuose. Dažnai koncertus lanko tik 21,8% mokinių, o 4,1% – deja, visai nesilanko. Bendras atsakymų vaizdas pateiktas 5 paveiksle.

5 pav. Moksleivių atsakymai į klausimą „Ar dažnai lankaisi koncertuose?“ (%).

Atsakymai į 4 klausimą atskleidė, kokios yra mėgstamiausios grupės, atlikėjai. Deja, tik keletas respondentų nurodė, kad mėgsta klausytis kitokios, ne tik lietuviškos estrados grupių. Pavyzdžiui, buvo nurodyta metalo, roko, repo, reivo grupės, rokenrolo stilius, M. K. Čiurlionio muzika. Bet iš visų apklaustų respondentų tik vienas nurodė, kad patinka lietuvių liaudies muzika. Žinoma, mėgstamiausios grupės ir atlikėjai yra šiuo metu Lietuvoje populiarios pop grupės. Galima teigti, jog pradinių klasių moksleiviams stiprią įtaką daro per masines informacines priemones girdima muzika, nors ji ir nėra vertinga muzikinio ugdymo požiūriu. Susumavus rezultatus, matosi III-IV klasių moksleivių klausomų grupių ir atlikėjų įvairovė, kuri pateikiama 6 paveiksle.
1 dalis.

21 dalis.

Dvidešimta darbo dalis patalpinta: 2015-01-23

Mokytojų ir moksleivių požiūris į šiuolaikinę populiariąją muziką

Mokytojų ir moksleivių požiūris į šiuolaikinę populiariąją muziką (19)

Dalinuosi savo darbo ir devyniolikta dalimi, kad galėtumėte susipažinti su moksleivių ir mokytojų požiūriais.

III. PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ IR PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ POŽIŪRIS Į ŠIUOLAIKINĘ POPULIARIĄJĄ MUZIKĄ
3.1 Tyrimo metodika

Norėdami išsiaiškinti pradinių klasių mokytojų ir pradinių klasių moksleivių požiūrį į šiuolaikinę populiariąją muziką buvo atliktas tyrimas, 2005 metų sausio mėnesį Raseinių ir Klaipėdos vidurinėse mokyklose.
Tyrime dalyvavo 11 pradinių klasių mokytojų, kurie patys veda muzikos pamokas pradinių klasių mokiniams ir 103 III-IV klasių moksleiviai.
Į tiriamąją imtį pateko įvairaus amžiaus ir skirtingo pedagoginio stažo mokytojai. Taigi mokytojų darbo stažas – nuo 11 iki 38 metų.
Iš tyrime dalyvavusių mokytojų: 2 vyrai, 9 moterys (1 paveikslas).

1 pav. Mokytojų pasiskirstymas pagal lytį.
Anketas pildžiusių pradinių klasių mokytojų amžius vyrauja nuo 31 iki 56 metų.
Anketas pildė III-IV klasių mokiniai, kurių amžius 8-11 metų. Iš tyrime dalyvavusių pradinių klasių moksleivių: 43% mergaitės, 57% berniukai (2 paveikslas), tačiau atsakymuose, į anketoje pateiktus klausimus, neatsispindėjo nuomonių diferenciacija pagal lytį.

2 pav. Moksleivių pasiskirstymas pagal lytį (%).
Pradinių klasių mokytojams ir mokiniams buvo pateiktos mūsų sudarytos iš 14 klausimų anketos. (žr. priedus Nr. 2, Nr. 3)
Mokytojams pateiktoje anketoje pirmaisiais klausimais siekta išsiaiškinti, kokią muziką dažniausiai jie klausosi su mokiniais ir kokią muziką mėgsta klausytis namuose.
Tolesniais klausimais norėjome sužinoti, kokių muzikos priemonių mokytojai turi klasėje ir ar naudoja papildomai šiuolaikinės populiariosios muzikos įrašų.
Taip pat norėjome išsiaiškinti, ar jie kalba su mokiniais apie šiuolaikinę populiariąją muziką bei jų pačių asmeninį požiūrį į ją.
Be to anketoje pateikėme klausimą, kurio pagalba siekėme išsiaiškinti mokytojų nuomonę apie muzikinio ugdymo programas.
Norint plėsti pradinių klasių moksleivių muzikinį akiratį, svarbų vaidmenį vaidina teatrų, koncertų lankymas, todėl anketoje pateikėme klausimą, kuriuo siekėme išsiaiškinti, ar mokytojai lankosi tokiose vietose su mokiniais.
Likusieji klausimai – tiriamųjų pradinių klasių pedagogų duomenys.
Anketos buvo išdalintos kiekvienam pedagogui individualiai, prieš tai anketa buvo pristatyta, pateikti žodiniai paaiškinimai.
Pradinių klasių moksleiviams pateiktoje anketoje pirmuoju klausimu siekėme išsiaiškinti, kokiose vietose jie dažniausiai girdi muziką.
Norėdami sužinoti, kokią muziką pradinių klasių mokiniai labiausiai mėgsta klausytis, ar dažnai lankosi koncertuose, kokios yra jų mėgstamiausios grupės, atlikėjai ir požiūrį į juos pateikėme tolesnius klausimus.
Taip pat pasidomėjome, ar namuose kas nors kreipia dėmesį, į tai, kokią muziką jie klausosi.
Be to, paprašėme anketą pildžiusio mokinio pasidalinti nuomone, ar patinka muzikos pamokos, išsiaiškinti jo požiūrį į šiuolaikinę populiariąją muziką.
Likusieji klausimai – duomenys apie apklausoje dalyvavusius pradinių klasių moksleivius.

1 dalis.

18 dalis.

19 dalis įkelta: 2015-01-23

Krakauskaitės V. muzikinio ugdymo programos tikslas

Krakauskaitės V. muzikinio ugdymo programos tikslas (14)

Keturioliktoje darbo dalyje aptariau V. Krasauskaitės ugdymo tikslus, atlikau palyginimus.

Krakauskaitės V. muzikinio ugdymo programos tikslas, kaip teigia Šiuipytė E. (2002), yra „brandinti kūrybingą, aktyvią ir emocingą asmenybę, suteikti muzikinį išprusimą“.
Didelis dėmesys šioje programoje skiriamas vokaliniams įgūdžiams ugdyti, bet tai daroma tik liaudies daina. Per muzikos pamokas vaikai išmoksta daug kalendorinių dainų, įtraukta ir religinio turinio giesmių, liaudies žaidimų, šokių, kurie atliekami per mūsų tautines šventes, bet tik siauram žiūrovų ratui, tai yra tėvams ar mokyklos renginiuose.
V. Krakauskaitės muzikos vadovėliuose gausu smulkiosios tautosakos pavyzdžių: patarlių, priežodžių, greitakalbių. Mokytojas jas pamokoje pritaiko mokydamas ritmo, solfedžio, muzikavimo, dainavimo, vokalinėms pratyboms. Parinkę linksmų, spalvingų patarlių, priežodžių ar eilėraščių vaikus mokome interpretacijos. Mokiniai išsiugdys supratimą, kad pabrėžiant vis kitą žodį sakinyje, gaunama vis kita frazės reikšmė, taip sukuriama žaidybinė situacija pamokoje. Tai skatins pakilią nuotaiką pamokoje ir teigiamas pradinių klasių moksleivių emocijas.
Kūriniai klausymuisi irgi siejami su liaudies kūryba. Mokiniai klausosi ir analizuoja J. Čiurlionytės surinktų liaudies dainų, M. Petrausko, S. Šimkaus, J. Gaižausko, A. Budriūno, V. Klovos, V. Barkausko ir kt. harmonizuotų liaudies dainų.
Muzikos ugdymo pamokos suteikia galimybę pradinių klasių mokiniams perteikti tautosakos lobius, krašto kultūrą, šventes, papročius, tradicijas. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad lietuvių tauta nėra izoliuota nuo kitų šalių, ji yra pasaulio dalis, ir reikia stengtis integruoti kuo daugiau ir įvairesnės šiuolaikinės populiariosios muzikos į muzikinį pradinių klasių ugdymą.
A. Žalio (2002) atliktas tyrimas parodė, kad „Įvairių epochų bei stilių (šiandienos-praeities, akademinės-pramoginės) muzikos pavyzdžių lyginimas mokiniams padeda lengviau suvokti kompozitoriaus kuriamas emocines būsenas ir jų raiškos formas.“ Be to, šiuolaikinė populiarioji muzika „atveria galimybes prasmingai paįvairinti […] muzikos pamokų turinį, ugdo moksleivių kūrybinius gebėjimus, pasitikėjimą savo jėgomis, sukuria prielaidas ugdyti asmenybę, gebančią kritiškai vertinti ir emocingai reaguoti į įvairių žanrų muziką, kelia muzikos pamokos reitingą tarp kitų mokyklinių disciplinų.“

1 dalis.

7 dalis.

8 dalis.

9 dalis.

10 dalis.

11 dalis.

12 dalis.

13 dalis.

Mintys perskaičius E. Veličkos, V. Krakauskaitės vadovėlius

Mintys perskaičius E. Veličkos, V. Krakauskaitės vadovėlius (13)

Kas sakė, kad skaičius trylika neša nelaimę? Studentams ji atneš daugiau minčių.

Pavarčius E. Veličkos, V. Krakauskaitės muzikos vadovėlius susidaro įspūdis, kad kitose šalyse muzika beveik nekuriama.
E. Veličkos muzikos vadovėliuose gausu tarmiškų dainų, nors šiandieniniai pradinių klasių moksleiviai jau nebesupranta vieno ar kito tarmiško žodžio bei jo nevartoja savo kalboje arba iš viso nekalba jo gimtajai vietai būdinga tarme, o bendrauja bendrine lietuvių kalba. Vadinasi, muzikos vadovėlyje esančios dainos tik iš dalies atitinka mokinių muzikinės kultūros ugdymo poreikius, t. y. supažindina su anksčiau plačiai vartota tarmine kalba, kurią šiandien vartojame vis rečiau.
E. Veličkos muzikos vadovėliuose yra našlaičių dainų, raudų, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas mirusiesiems, tačiau ar tai atitinka vaiko amžių, kai jis pilnas gyvenimo džiaugsmo. Juk mirtis – tai liūdni ir skausmingi išgyvenimai. Argi vaikas džiaugsis tokia muzika ir dainomis, kuriose gausu liūdesio, ašarų, aliuzijų į mirtį?
Vadovėlyje pastebimas glaudus žmogaus ir gamtos santykis. Skiriamos keturios svarbiausios žmogaus ir gamtos šventės: gimimas – Velykos – rytas; vestuvės – Rasos šventė (Joninės) – vidudienis; mirtis – Ilgės (Vėlinės) – vakaras; Kalėdos – (viduržiemis, vidurnaktis) – nebe žmogaus, bet dvasių pasaulio sritis (dainos, pasakos, pagrįstos stebuklais). Tai atsispindi ir kalendorinėse dainose. Šiuipytė E. (2002) savo straipsnyje teigia, kad vaikas, „augdamas savo liaudies kūrybos aplinkoje, ją pažindamas, […] tampa imlesnis ir profesionaliajai muzikai, […] kultūrai, geriau suvokia ir vertina kitų tautų kultūrą“. Bet ar įmanoma suprasti kitus muzikinius stilius, kitų šalių muziką, jei per muzikos pamokas pradinių klasių mokiniai net „neprisiliečia“ prie tokios muzikos. Argi vaikai, neturėdami teorinio ir praktinio pagrindo apie šiuolaikinę populiariąją muziką galės ją lyginti su savo tautos muzika, dainomis?
„Muzikos pamokas pagyvina mokinių muzikavimas. Liaudies dainas galima dainuoti, joms pritariant dūdelėmis, skudučiais, kanklėmis, ritminiu pratimu (akmenukais, plojimu, beldimu, stuksenimu ir kt.). Muzikuodami vaikai geriau įsimena liaudies dainų intonacijas. Muzikavimas lavina ritmo pojūtį, plėtoja mokinių muzikinės kalbos patirtį ir suteikia jų muzikinei raiškai daugiau įvairesnių galimybių, atskleidžia ugdytinių kūrybiškumą, leidžia patirti muzikavimo džiaugsmą, moko vaikus bendrauti ir bendradarbiauti.“ (Šiuipytė E., 2002) O ar nepagyvintų muzikos pamokos tai, jog vietoj lietuvių liaudies dainos pradinių klasių moksleiviai pabandytų muzikuoti, improvizuoti pagal kitų šalių, kitų stilių muziką, kurią būtų ką tik paklausę? Yra tiek daug ir įvairių muzikos stilių, bet klausomės, muzikuojame, dainuojame tik lietuvių liaudies dainas, melodijas.

1 dalis.

7 dalis.

8 dalis.

9 dalis.

10 dalis.

11 dalis.

12 dalis.