Category Archives: Negaila reklamos

Keista padėtis Lietuvoje, kai vienas nuo kito lietuviai slepia informaciją, nesidalina ja ar net perkuria, kad tik kitam nebūtų geriau, nei jam pačiam. Bet mums reklamos ir informacijos lietuviams negaila, tad mėgaukitės į valias.

ŠIUOLAIKINĖS POPULIARIOSIOS MUZIKOS VIETA PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ UGDYME

ŠIUOLAIKINĖS POPULIARIOSIOS MUZIKOS VIETA PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ UGDYME (12)

Dvylikta dalis atskleis ir išanalizuos kelis pradinių klasių vadovėlius.

II. ŠIUOLAIKINĖS POPULIARIOSIOS MUZIKOS VIETA PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ UGDYME
2.1 Pradinių klasių muzikos vadovėlių analizė

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose (2003) nurodoma, kad „meninis ugdymas […] plėtoja moksleivių bendruosius gebėjimus, puoselėja humanistinėmis vertybėmis grindžiamą asmens dvasinį pasaulį. […] suteikia bendrąją meninę ir estetinę kompetenciją, reikalingą įvairiose gyvenimo srityse, ugdo moksleivių meninius ir estetinius gebėjimus, padedančius išreikšti save, kurti, komunikuoti, įprasminti savo gyvenimą kūrybiniu indėliu į bendruomenės, šalies ir pasaulio meno kultūrą.“
Pradinių klasių moksleivių muzikinę kultūrą padeda ugdyti dvi muzikinio ugdymo programos: E. Veličkos ir V. Krakauskaitės. Žinoma, šias programas galima derinti viena su kita, tai priklauso nuo mokytojo kūrybiškumo, pasirengimo bei noro. Tačiau, net ir derinant šias dvi muzikinio ugdymo programas nebus išspręsta šiuolaikinės populiariosios muzikos trūkumo problema.
E. Velička (1998) pastebi, jog „Sąmoningas muzikos klausymasis, girdėtos muzikos apibūdinimas ir vertinimas, dabarties ir praeities, savos ir kitų kraštų muzikinės kultūros pažinimas – viena svarbiausių muzikinio ugdymo sričių. Deja, pradžios mokykloje jai skiriama vis dar nepakankamai dėmesio – dažniausiai apsiribojama keletu žodžių apie klausomą kūrinį ir jo autorių, o kūrinio suvokimo subtilybės paliekamos likimo valiai.“
Pasikliaudami vadovėlių autoriais, mokytojai kiekvieną jų žodį suvokia kaip privalomą, o pateikiamąją mokomąją medžiagą kaip vienintelę. Dažniausiai net nesusimąstoma, kad pačių mokytojų parinkti klausytis kūriniai, dainuojamos dainos dėl patrauklaus pateikimo, mokymo įtaigumo vaikams gali daryti daug didesnį poveikį. Parenkant muzikinius kūrinius, derėtų atsižvelgti ir į mokinių pasiūlymus, norus ir interesus. (Girdzijauskienė R., 4, 1997)
Svarbu ugdyti pradinių klasių moksleivių etninę kultūrą per muziką, bet šiandien taip pat akcentuojama visapusiškai išsilavinusi asmenybė, o ar to įmanoma pasiekti, jei per muzikos pamokas tik epizodiškai užsimenama apie šiuolaikinę populiariąją muziką ir visas dėmesys skiriamas lietuvių liaudies kūrybai. „Tyrimų duomenimis, mokiniai noriai dainuoja nuotaikingas estradines dainas. Šiuolaikinių kompozitorių, liaudies dainos dažniausiai susilaukia kur kas santūresnio mokinių vertinimo.“ (Girdzijauskienė R., 4, 1997) Pradinėse klasėse mokiniai yra imliausi juos supančiai aplinkai, tai pats tinkamiausias laikas ugdyti jų muzikinį skonį, vertybes. Vaikams kyla teigiamos emocijos klausantis jiems patinkančios muzikos, tačiau per muzikos pamokas girdima tik lietuvių liaudies muzika vargu ar išugdys gerą muzikinį skonį.

1 dalis.

7 dalis.

8 dalis.

9 dalis.

10 dalis.

11 dalis.

Septinta mokslinio darbo dalis apie muziką ir ugdymą

Septinta mokslinio darbo dalis apie muziką ir ugdymą (7)

Tęsiant savo darbo dalybas studentams susipažinimui noriu pasidalinti ir septinta, bet mažesne dalimi.

„Pasaulio muzikos“ dėka klausytojas susipažįsta su įvairių kultūrų atliekama muzika. Kuriamose dainose bei albumuose eksperimentuojama į europiečių popmuziką įtraukiant Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos tradicinės ir populiariosios muzikos elementus.
Pasaulio tautų muzika – tai lietuvių, latvių, estų, skandinavų, slavų, keltų, prancūzų, ispanų, italų, rumunų, vengrų, bulgarų, graikų, Azijos tautų, Afrikos, Australijos, Okeanijos, Amerikos šalių ir tautų muzika.
Muzikos stilių apžvalga mes norėjome parodyti, kad paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio žmonės klausėsi, suvokė, naudojo ir kūrė visiškai kitokią muziką ir kitaip nei šimtmečio pradžioje arba net viduryje. Deja, šios permainos beveik neatspindėtos bendrojo lavinimo pradinių klasių muzikos mokyme.
Galima ignoruoti realią situaciją ir mokyti tik klasikinės Europos muzikos, kompozitorių biografijos bei chorinio dainavimo. Galima apsimesti, kad kiti muzikos žanrai neverti dėmesio. Bet verčiau eiti šiuolaikinio žmogaus keliu: sužinoti apie įvairius muzikos išraiškos būdus, suvokiant ją informatyvia bei muzikinės patirties prasme. Tai reiškia įsiklausyti ne tik į koncerto salių ir operos teatrų muziką, bet girdėti ir suprasti tą kitą, skambančią bažnyčiose, kaimo trobose, radijuje, televizijoje bei kine, šokių vakarėliuose. (Avramecs B., 2000)

Pradėjus pažindinti esamus ir būsimus pedagogikos fakulteto studentus su savo darbu įkėliau ir 7 jos dalį. Ji šiek tiek trumpesnė, nes kitą dalį noriu talpinti pradedant ją nuo naujo skyriaus.

Pirmą, antrą, trečią, ketvirtą, penktą ir šeštą dalis rasite ČIA.

Darbo dalis Nr. 7 įkelta: 2015-01-22