Edwino Gordono metodas moksliniame darbe

Edwino Gordono metodas moksliniame darbe (11)

Vienuoliktai savo darbo daliai ir pažinčiai palikau Edwino Gordono metodą.

Edwino Gordono metodas
Pasak E. Gordono, muzikalumas yra įgūdis, kurio galima išmokti. Kiekvienas vaikas turi bent kiek muzikinių gabumų ir talento. Jei vaikas gali tiksliai dainuoti, jis sugebės tiksliai groti instrumentu. Jei vaikas gali ritmiškai judėti, jis galėtų išmokti ritmiškai groti instrumentu.
Muzikinio lavinimo procesas yra artimas kalbos lavinimui. Nuo pat kūdikystės vaikui reikia dainuoti, duoti klausytis muzikos, kad jis kauptų toninį, ritminį žodyną. Tik tada vaikui atėjus į pirmą klasę muzika taps prasminga ir jis mielai jos mokysis, tai nebus tik formalus muzikos supratimas. Kaip mes turime galvoti, kai klausome, kalbame, skaitome arba rašome, taip turime sugebėti galvoti klausydami, atlikdami, skaitydami ir užrašydami muziką. Audiacija yra terminas, apibūdinantis sugebėjimą „mąstyti“ muzikoje. Ji apibūdinama, kaip sugebėjimas mintyse girdėti ir suprasti muziką, kai nėra fizinio muzikos garso.
E. Gordonas nustatė, kad muzikinius gebėjimus galima išlavinti iki 9 metų, tokie gebėjimai vadinami lavinamaisiais, o nuo 9 metų pasireiškia stabilieji gabumai, tada aplinkos faktoriai jau nebeturi įtakos vaiko muzikiniams gabumams.
Taigi visos metodikos pabrėžia mokymosi iš klausos pirmenybę, – tai tie pradmenys, kurie laiduoja mokinio pasirengimą ir logiką, būtiną muzikiniam raštui suprasti. Kiekvienoje metodikoje kinestetinio mokymo vaidmuo skiriasi, bet kiekvienas muzikas-teoretikas-pedagogas pastebi natūralų vaikų polinkį judėti pagal muziką ir supranta to judėjimo svarbą ugdant nuodugnesnį muzikos suvokimą.

1 dalis.

7 dalis.

8 dalis.

9 dalis.

10 dalis.